A Philosopher who has not Learned Wisdom

封面

全文:

开放存取 开放存取
受限制的访问 ##reader.subscriptionAccessGranted##
受限制的访问 订阅存取

详细

The article is devoted to the state of scientific research of the life, activity and legacy of V.E. Seseman, a Russian, Lithuanian, Soviet philosopher, one of the participants of the Eurasian movement. His fate turned out to be closely connected with one of the main ideologists of Eurasianism, L.P. Karsavin, a Medieval scholar and philosopher. The weak holistic elaboration of Seseman's legacy and life is due to a combination of reasons, primarily the lack of Russian translations of his main works written in German and Lithuanian. Another important reason is the low interest of researchers in archival sources containing important information about the biographies of Seseman and Karsavin. Previously unknown historical documents are actively used in the article. They recreate the dramatic tension of the 1920s–1950s, reveal important circumstances in the tragic fractures of the destinies of two Russian philosophers. Contrary to the established opinion, the author considers that the main real reason for the criminal prosecution of Seseman is not participation in Eurasianism, but a principled philosophical position, including expressed in open objections to the imposition of the supremacy of the principle of partisanship in the teaching of logic and against the reformatting of this science into an ideological discipline. theoretical development. Another reason for the arrests was the extreme carelessness of these university professors in informal relationships with others, many of whom were secret agents. The author of the article points out a striking gap between the high theoretical qualifications of two armchair scientists and their naive short-sightedness in practical behavior. The unreasonable credulity shown in real life by two thinkers translates the topic into the register of ethics and leads to questions about the personal responsibility of each of these theorists for the tragedy of not only their lives, but also the lives of loved ones.

作者简介

Vladimir Sharonov

Western branch of Russian Academy of National Economy and Public Administration

ORCID iD: 0000-0002-9708-1446
62, Artilleriiskaya Str., 236016 Kaliningrad, Russian Federation

参考

  1. Аюшеева Д.В., Доржиева Д.Л. Жизнь и деятельность известного буддолога, философа и духовного наставника Дандарона Б.Д. // Религиоведение. Благовещенск: Амурский государственный университет. 2014, № 4. С. 48–57.
  2. Белов В.Н. Современные исследования творчества Василия Сеземана за рубежом // HORIZON. Феноменологические исследования. 2017. №2 (12). С. 411–424.
  3. Вышинский П.Е. Против формализма и аполитичности в преподавании логики. Вопросы философии. 1948 . №1. С. 344–348.
  4. В Академии наук СССР // Известия 23.12.1945 г. №300 (8910). С. 2
  5. Глебов С. Евразийство между империей и модерном. М.: Новое издательство. 2010.
  6. Дело по обвинению. Ирины Львовны Карсавиной. 1948. (I. Karsavina baudžiamoji byla. 1948.) Lietuvos ypatingasis archyvas. F. К.–1. Ap. 58.
  7. Дело по обвинению Льва Платоновича Карсавина. 1949 (I. Karsavinas baudžiamoji byla) // Lietuvos ypatingasis archyvas. F. К.–1. Ap. 43.
  8. Дело по обвинению Василия Эмильевича Сеземана. 1950. (V. Sezemanas baudžiamoji byla. 1950). Lietuvos ypatingasis archyvas. F. К.–1. Ap. 64.
  9. Дело с материалами проверки по заявлению Василия Эмильевича Сеземана. 1956. V. Sezemanas. Prašymo tikrinimo medžiaga. Lietuvos ypatingasis archyvas. F. К.–1. Ap. 65.
  10. Ермишина К.Б. Князь Н.С. Трубецкой. Жизнь и научная работа: Биография. М.: Синтаксис. 2015.
  11. Зеньковский В.В. История русской философии. М.: Академический Проект, Раритет, 2001.
  12. История Вильнюсского университета (1579-1979). Вильнюс: Москлас, 1979.
  13. Йонкус Д. Рукописи Василия Сеземана в Вильнюсе и в Улан-Удэ. Предисловие к публикации рукописей Василия Сеземана — Шелер, Лосский, Бергсон (1950–1955 гг.) // Horizon. Феноменологические исследования. 2017. №6 (1).
  14. Йонкус Д. Философия Василия Сеземана: неокантианство, интуитивизм и феноменология // HORIZON. Феноменологические исследования. 2017. №1 (11). С. 79–96.
  15. Казнина О.А. М. Горький и евразийство: письмо В. Коростовцу // Философский контекст русской литературы 1920–1930-х годов. М.: ИМ ЛИ РАН, 2003.
  16. Карсавин Л.П. Письмо к Карсавиной И.Л от 11.03.1936 г. // Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyrius. F. 138. Ap. 87.
  17. Карсавин Л.П. Проект истинной декларации евразийцев или им мое (Л. П. К) философски-политическое, но общепонятное завещание. 1929 // Vasilii Petrovich Nikitin Papers, 1859–1960 Archival Collections, Columbia University Libraries. URL: https://findingaids.library.columbia.edu/ead/nnc-rb/ (дата обращения: 21.05.2023).
  18. Карсавин Л. П. Уроки отреченной веры // Евразийский временник. Париж. 1925. № 4. C. 66–81.
  19. Климанскене Н.Ю. Бидия Дандарон. Каким я его помню. // Дандарон Б.Д. Письма о буддийской этике. СПб.: Алетейя, 1997. С. 3–9.
  20. Копелев Л.З. И сотворил себе кумира. Харьков: Права людини. 2010.
  21. Копии отчетов 2-го отдела МГБ за 1949 г. // Lietuvos ypatingasis archyvas. F. К.-43. Ap. 4.
  22. Корсаков С.Н. Из истории возрождения логики в СССР в 1941–1946 гг. Часть II // Логические исследования. 2016. Т. 22. № 1. 145–170.
  23. Ласинскас П. Лев Платонович Карсавин и Литва (1928–1949) // Вопросы философии. 2005. № 8. С. 143–167.
  24. Лосский Н.О. История русской философии. М.: Высшая школа. 1991.
  25. Луначарский А.В. Между Востоком и Западом // Запад и Восток. Кн. I и II. Сборник Всесоюзного общества культурной связи с заграницей. М.: ВОКС, 1926.
  26. Сеземан В. [Чухнин В.] Время, культура и тело. К познанию культурных задач современности // Тридцатые годы. Утверждение евразийцев. Книга VII. Париж: Изд-во евразийцев. 1931.
  27. Сеземан В. Э. Теоретическая философия Марбургской школы (с послесловием В. И. Повилайтиса // Кантовский сборник. БФУ им. И. Канта. 2010. № 4. С. 60–79.
  28. Туган-Барановский Д. М. Политическая деятельность М. М. Туган-Барановского в период эмиграции (1919-1926 гг.) // История: перестройки и переломы. Волгоград: Волгоградский государственный педагогический университет, 2007. С. 428–433.
  29. Чардыбон Б. Философия Василия Сеземана и марбургское неокантианство // Кантовский сборник. 2015. №3. С. 66–85.
  30. Юм Д. Трактат о человеческой природе. Книга третья. О морали // Юм Д. Сочинения в двух томах. Т. 1. М.: Мысль.1996.
  31. Яковенко Б.В. История русской философии. М.: Республика, 2003.
  32. Aristotelis. Apie sielą [On the Soul]. Sezemanas, Vosylius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Vilnius,1959.
  33. Aristotelis. Apie sielą [On the Soul]. Aristotelis Rinktinė. Kategorijos. Nikomacho etika. Poetika. Apie sielą. Jonas Dumčius, Marcelinas Ročka, Vosylius Sezamano Vertimas. Vilnius, 2020.
  34. Baltakis A. Poetas Algimantas Baltakis: «Viską lemia labai paprastas dalykas: ar tu padorus žmogus, ar ne». Bernardinai. 21.03.2015. URL: https://www.bernardinai.lt/2015-02-15-poetas-algimantas-baltakis-viska-lemia-labai-paprastas-dalykas-ar-tu-padorus-zmogus-ar-ne/ (date of access: 22.05.2023).
  35. Genzelis B. Lietuvos filosofijos istorijos bruožai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, kieti viršeliai, 1997.
  36. Gieda A. Istoriografija ir visuomenė: istorika, istoriko profesijos ir istorinės kultūros aspektai lietuvoje 1904–1940 m. Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, istorija. Vilnius, Vilniaus universitetas, 2013.
  37. Hartmann N. Vom Neukantianismus zur Ontologie. Berlin. De Gruyter; Reprint, 2010.
  38. Jakštas A. Kas yra prof. L. P. Karsavinas? Rytas. 1927. N 281 (1166). Gruodžio 13d.
  39. Kačerauskas T. Antikos mintis Lietuvoje: toli ir arti Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Filosofijos. Filosofija. Sociologija. Vilnius: Lietuvos mokslų akademija. 2011. Vol. 22, N 3.
  40. Maritima ristningar. Bohusläns museum. Rapport, 2015.
  41. Parland Henry. (1908–1930). Biografiskt lexikon för Finland: 4. Republiken “M-Ö”. Helsingfors: slf, Stockholm: Adantis, 2011. URL.https://www.blf.fi/artikel.php?id=5587 (date of access: 22.05.2023).
  42. Parland Oscar (1912–1997). Biografiskt lexikon för Finland: 4. Republiken “M-Ö”. Helsingfors: slf, Stockholm: Adantis, 2011. URL: https://www.blf.fi/artikel.php?id=5588 (date of access: 22.05.2023).
  43. Parland O. Kunskap och inlevelse: Essayer och minnen. Helsingfors: Schildts,1991.
  44. Plečkaitis R. Filosofija Lietuvoje. Visuotinė lietuvių enciklopedija. VI tomas. Fau-Goris. Vilnius.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras/ 2004. URL: https://www.vle.lt/straipsnis/filosofija-lietuvoje/ (date of access: 24.05.2023).
  45. Trumpa V. Apie žmones ir laiką baltos. Vilnius: Baltos lankos, 2001.
  46. Sezemanas V. Gnoseologija.Vilnius: Mintis. 1987.
  47. Sezemanas V. Estetika. Vilnius: Mintis. 1970.
  48. Sezeman, V. Retsenziya na knigu N. Hartmann “Grundzüge einer Metaphysik der Erkenntnis”. Logos. Berlin, 1921. № 1.

版权所有 © Russian Academy of Sciences, 2024

##common.cookie##